Liberali intelektualų mintis Lietuvoje šįmet juda keistais zigzagais. Iškart po prezidento rinkimų šios minties vagoje prabilta apie dalies rinkėjų politinį neįgalumą ir pilietinės visuomenės nebuvimą. Po gegužį vykusio referendumo ir balandį rengtos protesto akcijos Vilniaus mieste pilietinė visuomenė, sprendžiant iš komentarų, kur buvusi, kur nebuvusi, atsirado. Pilietiškumas pagal šią logiką […]
Savivalda: žaidimai be taisyklių
Ką tik šviežiai iškeptos savivaldybių valdžios turi galimybę valdyti kaip niekad ilgai: pagal naują įstatymą savivaldybių kadencija pratęsta iki ketverių metų. Bet abejonių, ar daugumai naujai išrinktų valdžių pavyks taip ilgai išsilaikyti, kelia dvi priežastys: pirma – daugelyje savivaldybių valdančiosios koalicijos sudarytos iš keturių, penkių, šešių partijų mišrainės, antra – […]
LSDP sėkmė veja sėkmę, tik ar ilgai?
Lietuvos socialdemokratų partijai pastarieji treji metai buvo labai sėkmingi. Laimės ruožas prasidėjo 2000 metų Seimo rinkimais, kuriuos laimėjo bendras tuometinės LDDP ir tuometinių socdemų sąrašas. Tada juos nuo valdžios atskyrė tik prezidento Valdo Adamkaus eksperimentai su vadinamąja naująja politika. Po to, kai vien V.Adamkaus valia virš žemės levitavusi naujoji politika […]
Kur Lietuvą nuves neapibrėžti ir nekontroliuojami masių lūkesčiai
Praėję Prezidento rinkimai toli gražu nebuvo protesto rinkimai, o patys rinkėjai nėra gyvenimu nusivylusios, meistriškai surežisuotos demagogijos aukos, mano politologas Vytautas Radžvilas. Rinkėjų apsisprendimų varomoji jėga buvęs ne protestas ir ko nors atmetimas, bet priešingai žavėjimasis ir susitapatinimas, t.y tobula sąmonės konfigūracijos atitiktis tarp liaudies arba masių atstovo ir […]
Karinei Irako nuginklavimo operacijai pakanka esamų JT Saugumo tarybos rezoliucijų
Nepaisant tarptautinės bendrijos pastangų, Irakas neišsklaidė abejonių dėl turimų didžiulių cheminio ir bakteriologinio ginklo kiekių bei neleistinos įpratinės ginkluotės. JT ginkluotės inspektorių vadovas H. Blixas nurodė net 12 svarbiausių šios srities klausimų, į kuriuos taip ir nesugebėjo atsakyti Irakas ir kurie tebeliudija Irako keliamą grėsmę pasauliui. Todėl buvo išsemtos visos […]
Sumedžiagėjusi politika
Sąjūdžio laikais Lietuvos nepriklausomybė buvo dvasinius, politinius ir medžiaginius akstinus vienijęs siekinys. Kai tikslas virto tikrove, šie akstinai gana netolygiai pasiskirstė partijų vertybinių prioritetų skalėse. Dvasinius ir politinius dalykus labiausiai akcentavo krikščionys demokratai ir konservatoriai; medžiaginiai prioritetai labiau rūpėjo kairiesiems. Ko gero, būtent ši padėtis natūraliai išryškino kertinę perskyrą tarp […]
Nugrimuotas pasaulis
Apmusiję žiniasklaidos akiniai XX amžiaus revoliucionierių auksinė taisyklė skelbė, kad valdžios užgrobimas prasideda nuo telegrafo perėmimo. Kas kontroliuoja informaciją, tas kontroliuoja valstybę. Šiandieniame pasaulyje telegrafas tapo istoriniu reliktu, o visiškai kontroliuoti informacijos nesugeba net tokie autoritarai kaip Lukašenka ar Husseinas. Žiniasklaidos priemonių gausa bei techninės galimybės niekais paverčia cenzorių pastangas. […]
Apie Lietuvos krikščionių demokratų likimą
Lietuvos krikščionių demokratų politinio nukrypimo ir išnykimo patirtys prašyte prašosi svarstomos bent keliais reikšmingais aspektais. Vertinant perspektyvos požiūriu, du iš jų reikalauja ypatingo dėmesio. Pirmasis: ar krikščioniškoji demokratija partiniu pavidalu reikalinga valstybėje, kurioje daug sėkmingiau prigijo konservatorių partija? Antrąjį pravartu suprasti kaip pamoką, kurią gyvybės ženklus vis dar gana žvaliai […]
Ar bus išmokta rinkimų pamoka?
Po šių Prezidento rinkimų jau vargu ar galima abejoti, kad šalies visuomeniniame ir politiniame gyvenime vyksta dideli pokyčiai. R. Pakso pergalę galima aiškinti meistriškai surežisuota demagogine rinkimų kampanija, akivaizdžiomis jo varžovo rinkimų komandos klaidomis, rinkėjų nesąmoningumu ir kitomis panašiomis priežastimis. Tačiau toks aiškinimas būtų pernelyg paviršutiniškas. Iš tikrųjų ši iš […]
Kitos Lietuvos kerštas
Kitados šiuose puslapiuose teko rašyti apie “kitą Lietuvą” gūdžios banalybės, kasdienos nevilties ir socialinio atavizmo zoną, netikėtai atsiveriančią, kai apniukusią žiemos dieną neatsargiai nuklysti už miesto sienos. Po kojų tyžtantis sniegas, purvina, nemaloni masė, apniukusi diena be saulės, tirštėjanti prieblanda, niūrus miegamasis miesto rajonas tampa tarsi scenos dekoracijomis, išryškinančiomis […]