Kitados šiuose puslapiuose teko rašyti apie “kitą Lietuvą” gūdžios banalybės, kasdienos nevilties ir socialinio atavizmo zoną, netikėtai atsiveriančią, kai apniukusią žiemos dieną neatsargiai nuklysti už miesto sienos. Po kojų tyžtantis sniegas, purvina, nemaloni masė, apniukusi diena be saulės, tirštėjanti prieblanda, niūrus miegamasis miesto rajonas tampa tarsi scenos dekoracijomis, išryškinančiomis […]