NATO nare tapusi Lietuva turi siekti paversti šią organizaciją “sava ir suprantama Lietuvos žmonėms”, mano Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Pasak ministro, reikia stengtis, kad Lietuva būtų suvokiama kaip NATO šalis ir tuo būtų didžiuojamasi. “Tačiau tai reiškia ir mūsų visų išaugusią atsakomybę. Turime įrodyti, kad mes nesame koks atokus užkampis, o globaliai, jau visame pasaulyje veikiančio Aljanso dalis”, – pirmadienį per Demokratinės politikos instituto ir Užsienio reikalų ministerijos surengtą konferenciją pabrėžė A. Valionis.
Jo nuomone, būtina aktyviau diskutuoti apie išsiplėtusio ir sparčiai besikeičiančio Aljanso vaidmenį pasaulio politikos žemėlapyje, Lietuvos vietą bei veiklos prioritetus Aljanse.
“NATO ir Europos Sąjungos nariais tampame tam tikru atžvilgiu palankiu metu – kada transatlantinė saugumo sistema keičiasi iš esmės. Esame iš anksto nesaistomi nusistovėjusių ryšių, galime laisviau manevruoti, apibrėždami nacionalinius interesus. Tai leidžia aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos ir NATO veikloje, spręsti ir kurti kartu su kitomis šių struktūrų valstybėmis”, – vardijo Lietuvos pranašumus šalies diplomatijos vadovas.
Jo teigimu, nors tarptautinė aplinka šiandien yra kitokia nei prieš 50 metų, transatlantinę partnerystę vargu ar galėtų pakeisti kita Europos saugumo bei stabilumo sistema ar organizacija. “Todėl NATO suvokiame ir kaip Lietuvos, ir kaip Europos nacionalinio saugumo pamatą. Jį privalome išlaikyti tvirtą ir nepajudinamą”, – kalbėjo A. Valionis.
Pasak jo, narystė Aljanse leidžia nauju žvilgsniu įvertinti Lietuvos ir NATO santykius su kaimyninėmis valstybėmis.
“Dabar Lietuvos užsienio politika neatsiejama nuo NATO globalių interesų. Turėdami kad ir nedidelius vidinius resursus, galime šiuos svertus kreipti bei panaudoti taip, kad įtvirtintume savo valstybę kaip lygiavertę partnerę net ir santykiuose su didesniais bei galingesniais kaimynais”, – teigė ministras.
Anot ministro, Lietuva sukaupė unikalios kaimyninio bendradarbiavimo patirties ir gali padėti Vakarams “plačiau praverti vartus” į Rusiją.
“Lietuva gali ir turi paremti Ukrainos vakarietišką orientaciją, palengvinti Baltarusijos grįžimą į Europos vieškelį. Manome, kad mūsų patirtis labai praverstų ir Aljanso partneriams Pietų Kaukazo valstybėse, taip pat Vakarų Balkanuose, Vidurio Azijoje”, – pažymėjo A. Valionis, kreipdamasis į konferencijos “Naujoji NATO: plėtojant viešosios diplomatijos strategiją” dalyvius.
Apie NATO bendradarbiavimo su Rusija ir Ukraina būtinybę bei pastarosios valstybės geopolitinę reikšmę per konferenciją kalbėjo NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas, NATO viešosios diplomatijos padalinio vadovas Jeanas Fournet (Žanas Furnė). Pasak jo, NATO ryšiai su Ukraina turį būti “gilinami ir plėtojami”. Jis taip pat pažymėjo, jog taikos užtikrinimas Afganistane laikytinas prioritetiniu NATO tikslu, jei norima laimėti karą prieš terorizmą.
Per konferencijos atidarymą kalbėjęs JAV ambasadorius Lietuvoje Stephenas Mullas (Stivenas Malas, savo ruožtu, atkreipė dėmesį į NATO, kaip tilto tarp Amerikos ir Europos, vaidmenį.
Santykius tarp JAV ir Europos, šiuose santykiuose atsiradusias įtampas bei jų galimus padarinius Lietuvai, taip pat Aljanso nares vienijančių vertybių svarbą konferencijos pirmojoje dalyje aptarė Lietuvos Respublikos ambasadorė prie NATO Gintė Damušytė bei Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.
ELTA
2004 06 07