Štai ir prabėgo pirmieji XXI amžiaus metai. Kiekvienas mūsų juos pamatavome nuosavu masteliu, todėl skirtingai matome prabėgusius įvykius ir atsispirdami nuo šių praeities vertinimų skirtingai prognozuojame ateitį. Tačiau tikriausiai jokią kitą metų dieną taip akivaizdžiai mes nepajaučiame, kaip susiliečia praeitis su ateitimi kaip naujųjų metų dieną. Naujieji metai – palinkėjimų metas. Bedarbiui palinkėjimas susirasti gerą darbą, verslininkui – pelno, aktoriui – vaidmenų ir pripažinimo, Lietuvai – patekti į NATO ir išsirinkti gerą prezidentą. Visų gerų palinkėjimų čia neišvardinsi, tačiau didelę jų dalį nesunku būtų apibendrinti pavadinant juos gerų permainų linkėjimais. Dar kitaip tariant, tokie linkėjimai siūlo mums kuo greičiau atsisveikinti su praeitimi ir kuo atviriau priimti ateinančius pasikeitimus, arba tiesiog ateitį. O tai tikrai nėra lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Štai įsigijo žmogus naują viryklę, o senąją vis dar velka į rūsį ar sandėliuką ir stato šalia ten riogsančio seno ir pusiau beveikiančio televizoriaus, lagamino be sagties ar maišelio nunešiotų batų. Atsisakyti senienų bijome, nes nežinome jų vertės ateityje. Atsisveikinti yra sunku net su įprastais rakandais, baldais, buities apyvokos dalykais, nebeskaitomomis knygomis. Sakome, gal prasivers. Ir, ko gero, ne vien todėl. Atsisveikinti su praeitimi, su praeities dalykais ir taip sunku, nes juose yra mūsų pačių dalis. Dar sunkiau yra keisti įpročius, mąstymą, atsinaujinti dvasiškai. O be to neįmanomas nei asmeninis, nei visuomeninis progresas. Kuo sparčiau paliksime praeitį, atsinaujinsime, labiau progresuosime, tuo labiau gerės mūsų visų gerbūvis.

Bet keistis yra sunku. Net labai sunku. Kas netiki, lai išmoksta naują eilėraštį arba 100 naujų angliškų žodžių. Italai turi įprotį – naujųjų metų laikotarpiu radikaliai atsisveikinti su senais daiktais. Sako, kad jie juos tiesiog meta pro langą, taip palikdami praeitį ir kartu įsileisdami naujoves, permainas. Jeigu neturi ko išmesti, tai bent langą praveri. Ar ne simboliška – atverti savo būsto langus permainoms, atverti be pykčio ir agresijos ir taip įsileisti sparčiai besikeičiančio pasaulio naujoves. O jeigu taip dar sielos ir proto langus atverti ir pravėdinti priplėkusias kerteles! Amerikiečių medžiojamas Osama bin Ladenas juk kaip tik elgiasi priešingai. Teroru pabandė prilaikyti naujovių plitimą. Tačiau nei pasirinktos priemonės, nei tikslas nėra gyvybingi. Islamiškasis fundamentalizmas dar yra labai stiprus, bet kas pasakys, kad būtent jam priklauso ne praeitis, o ateitis.

Priimti ateitį ir atsisveikinti su praeitimi reikia mokėti. Ne visus baldus, mintis, įpročius reikia kasmet išveisti pro langą, nes kai kas iš jų net ir po 100 metų turės vertę. Atskirti atgyvenas nuo pažangos tendencijų irgi nėra lengva. Tai pagaliau yra net ir skausminga. Kaip liudija prabėgę metai, Lietuvai šitą išsirinkti ne visada sekėsi. Antai prieš gerus metus per Seimo rinkimus tauta švystelėjo pro langą konservatorius ir įsileido negyvybingą naujosios politikos kūdikį. Naujoji politika pernai išsikvėpė taip ir nepademonstravusi jokių naujovių. Išvydome tik naujus veidus ir prasto sukirpimo senamadišką valstybės administravimą. Tad pernykštis vyriausybės pasikeitimas buvo greičiau dėsningas ir atitiko mūsų tautos lūkesčius ir mąstymo stereotipus, taigi senstelėjusį mūsų visuomenės politikos supratimą.

Kodėl? Greičiausiai todėl, kad politiniuose procesuose mums vis dar sunkiai sekasi atskirti esmę nuo formos, pažangos tendencijas nuo nykstančių akligatvių. Pasidavę gražiai politinei formai, gražiam pažadui, žaviai politikos šypsenai ar romantiškam įvaizdžiui nepastebime už to slypinčio lėkšto ar tuštoko turinio. O kartu neįžvelgiame ateitimi pulsuojančių idėjų ir galinčių jas realizuoti veidų.

Todėl prasidėjusių naujųjų metų proga, mielasis klausytojau, norėčiau palinkėti Jums ir mums visiems drąsos atsisveikinant su nusenusia praeitimi ir kuo ryžtingiausio apsprendimo įsileisti pačią dinamiškiausią ateitį. Juk neprivalome vis pavyduliauti estams ir šimtmečius keliauti į Europą.

Kęstučio Masiulio komentaras “Lietuvos radijas”, 2002 01 03

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *