Atskiros visuomenės grupės gana skirtingai vertina Lietuvos partijas atrodo, visuomenė ir ekspertai kai kuriais klausimais nesusikalba
Po Seimo rinkimų vėl iškilo ginčai dėl kairės/dešinės suvokimo. Konservatoriai kaltina socialdemokratus tuo, kad jie prarado ideologinį veidą ir susidėjo su populistais, tuo tarpu pastarieji ieško ideologinės tapatybės, rinkėjai kaltina partijas, esą jos nesilaiko ideologinių nuostatų ir t.t. Laikas pradėti rimtai aiškintis, kas yra kairė ir dešinė Lietuvos politikoje, ypač iškilus naujoms partijos.
Tyrimą atlikę mokslininkai aiškinosi, kuo skiriasi kairės/dešinės supratimas tarp ekspertų, ir ką šiuo klausimu galvoja rinkėjai.
O viena pagrindinių tyrimo išvadų ekspertų ir rinkėjų kairės/dešinės supratimas yra skirtingas.
Ekspertų nuomone, kairė/dešinė reiškia socialinius ir ekonominius klausimus. Todėl, pasak ekspertų, libercentristai ir konservatoriai yra dešinieji, o Darbo partija, valstiečiai ir socdemai kairieji. Rinkėjų nuostatos rodo silpnėjantį kairės/dešinės supratimą, o senoji takoskyra tarp komunizmo ir antikomunizmo silpsta tiek ekspertų, tiek rinkėjų nuomone, nors tarp pastarųjų komunizmo/antikomunizmo nuostatos išlieka gan gajos.
Kuo skiriasi kairioji ir dešinioji politikos
Kairė/dešinė yra pagrindinė šalies politinė takoskyra, t.y. dvipolė politinio konflikto erdvė, kurioje partijos varžosi dėl rinkėjų balsų. Ji leidžia rinkėjams ir partijoms atskirti draugus ir priešus pagal tam tikrus kriterijus ir supaprastina politinę realybę. Todėl politinio konflikto ašis yra universali. Visada bus ką skirti politikoje ir visada bus kriterijai, pagal kuriuos reikia skirti.
Partijos ir rinkėjai vienaip ar kitaip pasiskirsto kairės/dešinės spektre. Be to, kairė/dešinė atskleidžia rinkėjų pasirinkimo motyvus.
Kita vertus, nėra vienodų kriterijų kairei/dešinei, kuri yra daugiau tušti indai. Juos užpildo konkrečios valstybės ir konkretaus laikmečio svarbiausios politinės problemos. Pvz., Vakarų Europoje politinio konflikto pagrindu tapo darbo/kapitalo takoskyra, t.y. skirtis tarp valstybės ir rinkos vaidmens ekonomikoje. Kairieji tradiciškai pasisako už valstybės kišimąsi į ekonomiką, didesnius mokesčius, ekonomikos produktų perskirstymą, palankiai žvelgia į imigraciją ir yra socialiai liberalūs (pvz., abortų, eutanazijos, gėjų partnerystės klausimais).
Tuo tarpu dešinieji gina privačią nuosavybę, mažesnius mokesčius ir ekonominę laisvę, siekia riboti imigraciją ir yra socialiai konservatyvūs. O štai JAV pagrindinė skirtis yra tarp konservatyvių respublikonų ir liberalių demokratų, kurie vadinami (nota bene!) kairiaisiais.
Lietuvoje to negalėjo būti. Komunizmas pusamžiui užšaldė politinius, socialinius ir ekonominius procesus. Visuomenė sovietmečiu neturėjo aiškių socialinių ir ekonominių skirtumų visi buvome lygūs, tik, perfrazuojant G.Orwelą (Dž.Orvelą), nomenklatūra buvo lygesnė. Svarbiausiu kairės/dešinės konfliktu tapo komunizmo/antikomunizmo skirtis. Kairiaisiais tapo nuosaikiai žvelgiantys į komunistinę praeitį ir į Rytų kaimynus, o dešiniaisiais jiems prieštaraujantys. Tačiau ekonominėje politikoje tiek kairiosios, tiek dešiniosios vyriausybės buvo panašios.
Europeizacija ir perėjimas į rinkos ekonomiką lėmė dešiniąją makroekonominę politiką: privatizavimas, biudžeto griežtumas, maža infliacija ir pan. Nuo 2000 m. rinkimų, ekspertų nuomone, kairės/dešinės turinį pamažu užpildo tradicinės socialinės ir ekonominės problemos, kurias pabrėžia partijos, konkuruodamos dėl balsų. Be to, susitraukė senojo konflikto puoselėtojų LDDP ir konservatorių politinė įtaka, nors konservatoriai vis dar tebemato antikomunizmo takoskyrą, kaip svarbią, ir jos pagrindu stengiasi mobilizuoti rinkėjus. Kita vertus, daug maišaties suteikia menka partijų politinė kultūra: kandidatų bėgiojimai tarp skirtingų partijų, nesuderinamos koalicijų mišrainės savivaldybėse ir t.t.
Darbo partijos tapatybė miglota
Apskritai kairės/dešinės turinys nustatomas pagal šiuos kriterijus: ekspertų vertinimai, visuomenės apklausos, politikų vertinimai, partijų programinių nuostatų vertinimas, partijų retorika, partijų koalicinės, jungimosi praktikos ir politinė veikla: pvz., balsavimas už tam tikrus įstatymus ar vyriausybės gairės.
Šiame straipsnyje remiamasi dviem pirmaisiais kriterijais: ekspertų vertinimais ir rinkėjų apklausomis. Ekspertai, nagrinėjantys politinio gyvenimo realijas, seka visus šešis kriterijus ir turi bendrą, specializuotom žiniom besiremiančią nuomonę apie partijų pozicijas ir kairės/dešinės turinį. Be to, ekspertai dalyvauja kuriant viešąjį diskursą ir jų suvokimas yra svarbus tiek politikams, tiek visuomenei. Tyrimas remiasi dviem nepriklausomomis Lietuvos ekspertų apklausomis, atliktomis 2004 m.
Liberalcentristai ir konservatoriai yra dešiniausios partijos tiek pagal bendrą suvokimą, tiek pagal partijos požiūrių vidurkį įvairių problemų atžvilgiu. Kairiausi yra valstiečiai ir Darbo partija. Įdomu tai, kad ekspertai negalėjo identifikuoti Darbo partijos apskritai. Tai padėjo padaryti Darbo partijos nuostatų vertinimas problemų visumos atžvilgiu vidurkis. Koalicinė dabartinė koalicija, ekspertų nuomone, yra ideologiškai pagrįsta, nors dėl trumpalaikio Darbo partijos egzistavimo ir kontroversiškų kalbų ideologinis šios partijos profilis yra miglotas.
Diagrama, iliustruojanti šį staripsnį, atskleidžia svarbiausias, ekspertų nuomone, politinio konflikto dimensijas čia vyrauja socialinėekonominė problematika, o komunistinės praeities vertinimas, vertinant problemų svarbą pačioms partijoms, yra mažesnės svarbos tema.
Apklausos atskleidžia partijoms svarbiausias problemas, konkuruojant dėl rinkėjų balsų. Matomos konsensuso (ES) problemos, kurios nepriešina rinkėjų, patvirtinant teiginį, kad senas politinis komunistinės praeities konfliktas, įtraukęs užsienio politikos kryptis, susilpnėjęs. Partijos, ekspertų nuomone, atitinka kairumo ir dešinumo kriterijus.
Jei sutiksime, kad kairės/dešinės konfliktu tampa socialinėsekonominės problemos, tai partijų pasiskirstymas jų atžvilgiu atitinka klasikinę vakarietišką situaciją.
Tuo tarpu visuomenėje kairė/dešinė pirmiausia siejama su politiniais klausimais: komunistinės praeities vertinimu, Rytų/Vakarų, praeities/ateities skirtimis. Kaip rodo visuomenės tyrimai, savęs identifikavimasis kairės/dešinės skalėje priklauso ne nuo žmogaus pajamų ar ekonominių nuostatų, o nuo politinių vertybių: komunistinio režimo vertinimo, religingumo, patriotizmo. Tačiau duomenys taip pat rodo, kad kairės/dešinės atpažinimas visuomenėje sparčiai mažėja nuo 1994 m., kai senoji komunizmo/antikomunizmo takoskyra pradėjo trauktis politinės elgsenos ir retorikos lygmeniu.
Visuomenė atrodo sutrikusi
Taigi apklausos atskleidžia skirtingą ekspertų ir visuomenės politinio konflikto suvokimą: kairės/dešinės dimensija neatlieka komunikacijos funkcijos. Ekspertai jau kuris laikas identifikuoja socialines ir ekonomines problemas kaip svarbiausias partijoms, kaunantis dėl balsų, o rinkėjų kairės/dešinės suvokimas smunka, nors komunizmo/antikomunizmo takoskyra išlieka jiems aiškiausia politine skirtimi.
Vis dėlto dabar, nunykus senajai antikomunizmo takoskyrai, visuomenėje atsiranda sutrikimas ir nesusikalbėjimas su ekspertais ir politikais, kurių diskursas gali padėti visuomenei suprasti pagrindines politinio konflikto problemas, atitinkančias klasikinį socioekonominį turinį.
Be to, pastarųjų metų balsavimas vis labiau remiasi ne antikomunizmo nuostatomis, o politikai, išskyrus konservatorius, nesiremia komunizmo/antikomunizmo retorika.
Mindaugas Jurkynas ir Ainė Ramonaitė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai
“Atgimimas”
2004 12 03