Artėja nauji mokslo metai, dar kartą priminsiantys apie įsisenėjusius Lietuvos švietimo sistemos trūkumus bei nuosekliai marinuojamas – nesprendžiamas mokslo ir studijų problemas.
Šiandien nebent švietimo sistemoje dirbantys biurokratai pajėgūs tikėti ir aiškinti, esą vadinamoji “švietimo reforma” Lietuvoje įgyvendinama sėkmingai. Gal jie ir teisūs, jeigu švietimo reformos tikslas yra kultūros analfabetų gamyba. Tačiau jei švietimo tikslas yra išprusę piliečiai, o ne užprogramuota darbo jėga, tai tenka atvirai pripažinti, kad studijų pobūdis vidurinėse ir aukštosiose Lietuvos mokyklose neretai prasilenkia su šiuo gražiu siekiniu.
Paaugliams vidurinėse mokyklose tenkantis darbo krūvis veikiau bukina, nei lavina, ir veikiau vargina, nei skatina smalsumą. Ši problema per visą nepriklausomybės laikotarpį liko neišspręsta. Maža to, mokymo prioritetai keičiami taikomąja kryptimi, kuri, užuot vedusi į šviesą tunelio gale, pratina patogiai jaustis pačiame tunelyje.
Į klausimą, kaip Lietuvoje įgyvendinama švietimo misija, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius atsako, jog svarbiausia – artinti mokymo turinį prie gyvenimo reikmių. Kitaip tariant, svarbiausia – prisitaikyti prie konjunktūros ir įgyti ne tiek kultūros ir bendrojo išprusimo, kiek praktinių taikomųjų žinių. Regis, tam tiktų ir sovietinio tipo profesinė techninė mokykla arba technikumas.
Namų šeimininko įgūdžiais švietimo ministras džiaugiasi daug labiau nei proto galia ir sielos prakilnumu. Viename interviu šiais metais jis vardija svarbius, jo manymu, dalykus, kurių mokoma vidurinėse mokyklose: “dygsniuoti, obliuoti, elektros įrangą pataisyti, naudotis skalbimo mašinomis ir daugelio kitų”.
Taigi dėl savo vaikų galime būti ramūs: baigę mokyklą, naudotis obliumi ir skalbimo mašina jie mokės. Maža to, ministras tikina, kad “pedagogai šias pamokas kūrybingai organizuoja, moko vaikus dirbti kartu, neskirstydami į moteriškus ir vyriškus buities darbus”. “Kas gali pasakyti, kad viso to nereikia šių laikų žmogaus kasdieniniam gyvenimui?” – klausia Monkevičius. Niekas negali, ministre, to pasakyti. Gerai obliuojanti mergina kasdieniame gyvenime bus puiki pora gražiai dygsniuoti išmokusiam vaikinui.
“Šių dienų žmogus neišsiverčia be ekonominio raštingumo”, – tvirtina švietimo ministras. Gal ir neišsiverčia, bet ar tai pakankama priežastis moralinio pasaulėvaizdžio dar neturinčius paauglius pratinti prie naudos ir pelno skaičiavimo? Ir koks čia naujadarų vajus – “ekonominis raštingumas”, “kompiuterinis raštingumas”? Dar gerai, kad nekalbame apie “kulinarinio” arba “seksualinio” raštingumo įgūdžius vidurinėje mokykloje, nors, atrodo, prie to artėjame. Vadinamuoju “ekonominiu raštingumu” susirūpinęs ministras, beje, net neužsimena apie tikrąjį raštingumą, kurio abiturientai dažnai stokoja.
Kad ir kokie būtų moksleivių gabumai ir turimų žinių lygis, net keturi penktadaliai obliuoti bei dygsniuoti išmokusių, “ekonominio raštingumo” įgijusių jaunuolių įstoja į aukštąsias mokyklas. Studentų skaičiumi Lietuva lenkia Europos Sąjungą. Savo ruožtu universitetinių studijų kokybė Lietuvoje – prasta, vienam studentui tenkančios lėšos – menkos, nė vienas Lietuvos universitetas nepatenka į geriausių Europos universitetų sąrašą.
Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas nemano, kad studentų Lietuvoje – per daug. Švietimo ministras aiškina nesiryžtąs siekti priimamų studentų skaičiaus mažinimo, nes, girdi, Lietuvoje “nemažėja specialistų poreikis”. O kas tie specialistai? Studentai, gaunantys diplomus iš esmės vien todėl, kad yra studentai?
Valdančiosios daugumos požiūrį į švietimo reikalus liudija ta pasipiktinimo reakcija, kurią sukėlė Dalios Grybauskaitės skyrimas už švietimą atsakinga Europos komisare. Studijų reikalams likusios abejingos Socialdemokratų partija ir Naujoji sąjunga Seimo rinkimuose dalyvaus bendru sąrašu. Šios Brazausko ir Artūro Paulausko koalicijos simbolis galėtų būti meiliai sukibusių vyrų pora ant Žaliojo tilto Vilniuje. Sovietinės statulos viltingai žiūri į šviesią ateitį, kurioje, tikėtina, obliuoti ir naudotis skalbimo mašinomis išmokę abiturientai visi kaip vienas įstos į universitetą.
Vladimiras Laučius
“Eltos” politikos naujienų redaktorius, DPI ekspertas
Omni Laikas
2004 08 27