Šiandien Lietuvoje prasideda oficiali Seimo rinkimų agitacija. Kaip sakė išradingasis Ostapas Benderis – ledai pajudėjo. Nuo dabar mažiausiai 30 dienų vyks realybės šou „Noriu į Seimą“. Neabejoju, pamatysime ne tik Ostapo Benderio, bet ir Poniatovskio, Gricocujevos bei graboriaus Bezenčiuko klonų. Paradoksalu – kuo daugiau žodžiais vanojama politika, kuo giliau į pelkę grimzta Seimo reitingas, tuo turtingesni žmonės veržiasi į Seimą.

Pavyzdžiui, prieš praėjusius Seimo rinkimus Viktoro Uspaskicho kandidatūra atrodė egzotiškai. Ne vienam kėlė šypseną verslo magnato noras nusiplauti šventu parlamentaro imuniteto vandeniu tikras ir tariamas nuodėmes, apie kurias garsiai skelbta iš žiniasklaidos sakyklų. Jei pažvelgsime į kandidatų į Seimo narius sąrašą šiandien, atrasime ten tiek prakutusių verslininkų, jog net nebėra jėgų stebėtis.

Beje, ar pamenate, kad prieš praėjusius Seimo rinkimus skelbta, jog svarbiausia į Seimą išrinkti „realių“ profesijų žmones: vadybininkus, verslininkus. Teigta, kad pastarieji sugeba „daryti“ verslą, vadinasi, sugebės „daryti“ ir politiką. Labai greitai nusivilta šia idėja, ir nekokybiškas Seimas tapo „atpirkimo ožiu“. Tačiau idėjos, ypač jei jos kai kam naudingos, neretai panašios į bumerangus. Gal todėl ir šiandien kalbama, kad į Seimą reikia rinkti ne politikus (oho), bet specialistus, kurie žino, kaip spręsti problemas. Kieno problemas? Veikiausiai savo. Bet gal aš pernelyg ciniškas. Štai verslo magnatai iš Klaipėdos ir Kėdainių, kurių mėnesio pajamos didesnės nei tos, kurias aš ar daugelis iš jūsų uždirbs per visą gyvenimą, tvirtina, jog nori paragauti politiko duonos. Esą duonos dietos jiems prireikė, nes negali ramiai miegoti, matydami mūsų visų bėdas bei suvešėjusias korupcijos ir protekcionizmo piktžoles.

Žvelgdamas į prabangias šių ponų mašinas ir jų gyvenimo būdą, nejučia pagalvoju, kad skurstantiesiems jie galėtų daugiau padėti jau dabar, o ne tik į juos pažvelgę iš Gedimino prospekto 53 namo lango. Tačiau juk mes pasiilgome Seime naujų veidų, ar ne? Tik nesinorėtų, kad tie „veidai“ į politiką žvelgtų kaip į desertinį pyragaitį, kurį suvalgo pasisotinę verslo kepsniu. Nors kam nors gal ir seilė tįsta, svajojant apie trupinius nuo tokios puotos stalo.

Prasidėjus oficialiai rinkimų kampanijai, viešąją erdvę turėtų užplūsti politinė reklama. Žiniasklaidos priemonių šeimininkai gali trintis rankas, svajodami apie naują pelningą laikotarpį. Kita vertus, atviros ir užslėptos reklamos ir iki šiol būta tiek, jog sunku net įsivaizduoti, kad jos gali būti dar daugiau. Gal kaip tik sumažės valdinininkų, kurie esą be jokių politinių tikslų braunasi į televizijos ekranus.

Realybės šou „Noriu į Seimą“ dalyvaus beveik 2000 žmonių. Iš jų turėsime atrinkti 141 geriausią. Šou prasidėjo, ir stenkimės būti akylūs. Labai svarbu nesupainioti kaukių su veidais. Taip pat būtų smagu – nors ir mažai tikėtina – kad, išsirinkę geriausiuosius, iš karto po rinkimų nepradėtume jų keikti.

Andrius Navickas
DPI ekspertas, Interneto dienraščio bernardinai.lt redaktorius
bernardinai.lt
2004 09 10

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *