Ar demokratijai reikalingas vertybinis pamatas?

Tiek šių dienų Lietuvos politiniame gyvenime, tiek svarstymuose apie vykstančius procesus esama labai daug sumaišties. Todėl džiugu, kad Demokratinės politikos institutas diskusijai pasiūlė tikrai fundamentalią temą – iššūkiai demokratijai bei demokratijos perspektyvos Lietuvoje. Sakyti, jog atėjo metas grįžti prie pamatinių klausimų, būtų netikslu. Tiesą sakant, gerokai vėluojame, nes statyti politinį […]

Grėsmių demokratijai priežastys. Ką daryti?

Galbūt daug kam atrodė, kad užtenka Lietuvai užlipti ant Europos Sąjungos bei NATO slenksčio – ir nemažai klausimų spręsis savaime: ne tik ekonominių, socialinių, bet ir nacionalinio saugumo. Tačiau dabar turime pripažinti, jog mūsų valstybė išgyvena didžiausią politinį nuosmukį ir krizę per visus keturiolika Nepriklausomybės metų. Kilo pavojus ir demokratijai. […]

Laikinas populizmo protrūkis ar ilgalaikė politikos krizė?

Prieš ketverius metus Demokratinės politikos institutas surengė konferenciją “Populizmas ir radikalizmas politikoje”. Tąkart nuskambėjo du skirtingi populizmo problemos vertinimai, kuriuos šiandien pravartu prisiminti. Pirmasis šių vertinimų aktualus todėl, kad jis padeda suvokti mūsų politikos būklę ir nustatyti ligą, kurios viena ryškiausių dabartinių komplikacijų vadinama “prezidentiniu skandalu”. Antrasis vertinimas iš dalies […]

Visuomenė pagal Rolandą Paksą

Mes turime nebijoti permainų ir patys keistis. Po kelerių metų turėsime būti kitokie. Kitokia visuomenė. (Iš Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso inauguracinės kalbos Daukanto aikštėje) Įsibėgėjęs prezidentinis skandalas leidžia (ir verčia) į daugelį mūsų visuomeninio gyvenimo aspektų pažvelgti atidžiau. Ir ne vien tik į politinius skandalo aspektus. Skandalas apnuogina mūsų […]

Šiandieninė krizė Lietuvoje ir tarptautiniai eventualumai

Vertybinė krizė Šiandien Lietuvoje yra iškilusi grėsmė demokratijai – dėl to, regis, nesiginčijame – todėl noriu pasakyti, kad lygiai taip pat grėsmė yra iškilusi ir Lietuvos saugumui išorės prasme. Tas faktas, kad Rolandas Paksas, užimantis Lietuvos Prezidento postą, pastaruoju metu (t.y., nuo vasario 10 d.) pradėjo daryti pareiškimus apie “atsiribojimą […]

Anapus dešinės ir kairės

Regis, jau tapo įprasta ir savaime suprantama įvairius Lietuvos politinio gyvenimo nuokrypius aiškinti mūsų demokratijos “jaunumu” ir “nebrandumu”. Kone visų politinių prisikiaulinimų akivaizdoje mėgstame teisintis neturį demokratinės patirties ir tradicijų. Sakome, kad jos atsiras tik po 20 arba net 50 metų. Iki to laiko lyg ir esame politiškai nepakaltinami. Tokia […]

Ceterum censeo, Carthaginam esse delendam

Ir vis dėlto Kartaginą reikia sugriauti”, nuolat kartodavo Romos senatoriams Markas Katonas Senasis. Šiais žodžiais jis baigdavo visas savo kalbas senate, nesvarbu, kokia tema jos būdavo sakomos. Senovės graikai savo ruožtu kaip išskirtinę Kartaginos statytojų – finikiečių kultūrinę ypatybę minėjo verteiviškumą. Antai ir Platono “Valstybėje” rašoma, kad finikiečiams ypač būdingas […]

Šviesos ir šešėlių žaismas

Nors ir lėtai, bet šalyje šis tas keičiasi. Taip manyti skatina neseniai plataus atgarsio sulaukęs Bažnyčios ir žiniasklaidos ginčas – matyt, taip ar panašiai ateityje bus populiariai vadinamas šis svarbiausias ne tik kelių pastarųjų savaičių, bet ir, galimas daiktas, ne vienerių metų įvykis. Jo reikšmė toli pranoksta tiesiogiai svarstytą klausimą […]

Dabartizmas

Kodėl Lietuvos visuomenei nereikia rimto analitinio dienraščio?” – neseniai viename interviu buvo klaustas “Lietuvos ryto” vyr. redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka. Jo atsakyta: “Todėl, kad dabar ne XIX, o XXI amžius. Jeigu mes visi – neišskiriant nė intelektualų – pripažįstame, kad vyksta visuomenės “šoumenizacija”, turime pripažinti, kad laikraščiai, kaip ir menas, […]

Apie triušių laikymą už ausų

Plutarchas “Biografijose” aprašo atvejį, kai Julijus Cezaris išvydo Romoje prašalaičius, užančiuose laikančius bei glostančius šunelius ir beždžionėles. Nustebęs Julijus Cezaris klausęs: “ar jūsų moterys negimdo vaikų?” Taip jis norėjęs pabrėžti, jog švelnumas ir meilė yra skirti ir turi būti dalijami iš prigimties jų alkstančiam žmogui, o ne sentimentaliai “sužmogintam” gyvuliui. […]