Lietuva neseniai pažymėjo Lietuvos ir Lenkijos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 10- metį. Su šia valstybe mus sieja ne tik geografinė kaimynystė, istorinė patirtis, bet ir kai kurios bendros dabartinės politinės tendencijos. Apie tai – pokalbis su Jaceku Komaru, laikraščio Gazeta Wyborcza korespondentu Lietuvoje. Lietuvai įstojus į Europos […]
Prezidento rinkimai žiniasklaidoje
Lietuvai verkiant reikia Pakso Lietuva negali be Rolando – jei nebūtų Pakso, reikėtų jį išgalvoti. Pirmiausia R. Paksas reikalingas politikams. Anot konservatorių, Paksas buvo reikalingas ir socdemams, kad taip būtų galima į rinkimus įvilioti Adamkų, o paskui sutriuškinti. Todėl iš pradžių socdemai ir sakė, kad įstatymas, kuris uždraustų priesaiką pažeidusiam […]
Žodžiai, kurie žudo
Rolando Pakso rinkimų sėkmė davė Lietuvos politikai mažiausiai vieną pamoką. Toji pamoka: su viešaisiais ryšiais (VŠR, arba “public relations”, arba “PR”, arba “pijaras”, arba “mitokūra”) yra gerai, be jų – blogai. Gal ir teisybė, tačiau Lietuvoje VR suprantamas kaip dviejų trijų žodžių ar sakinių kartojimas kiaurą parą visais žiniasklaidos kanalais. […]
Ar įmanoma kovoti su populizmu?
Ginčai dėl populizmo ir populistinių partijų Lietuvoje pritilo tik trumpam. Populizmo vaiduoklis toliau šmėžuoja vidaus politikos horizonte. Vadinamųjų tradicinių partijų laikysena rodo ne tik tai, kad populistų bijoma, bet ir tai, kad anaiptol ne visada atsispiriama pagundai patiems griebtis populistinės retorikos. Pernelyg pabrėžtas populistinių ir tradicinių partijų priešinimas pavojingai primena […]
Teisingos visuomenės ilgesys (II)
Ar valstybė turi rūpintis socialiniu teisingumu? Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja natūrali įvairovė. Žmonės skiriasi savo sugebėjimais, pomėgiais, pastangomis, pagaliau kiekvienam iš mūsų tenka atsidurti skirtingame įvykių sraute. Įvairovė yra laisvės apraiška, ir teisinga valstybė turėtų paprasčiausiai siekti, kad žmonės laikytųsi tarpusavio įsipareigojimų, tačiau pati valstybė šiukštu neturėtų dirbtinai šią įvairovę mažinti. […]
Kelias į vergovę: trys gundymai
Politinę priespaudą ar nelaisvę dažniausiai tapatiname su primesta svetimųjų valdžia arba asmens pilietinį savarankiškumą ribojančia bei naikinančia santvarka. Politinio, moralinio, ekonominio ar kultūrinio pavergimo galimybės paprastai siejamos su tam tikrais išorės veiksniais okupacija, nedemokratinių (svetimų) jėgų pergale prieš demokratines, nepageidaujama kultūrine ar ekonomine įtaka iš Vakarų bei Rytų. Politiniai […]
Teisingos visuomenės ilgesys (I)
Teisingumas yra kiekvienos visuomenės kertinis akmuo. Tai buvo akivaizdu vakarietiškos politinės filosofijos pamatus klojusiems senovės graikams, tai po ilgų klajonių turėjo pripažinti ir šiuolaikinė politinė teorija. Pasak vieno generolo, durtuvai šių dienų pasaulyje yra svarbus argumentas. Juos pasitelkus galima pasiekti beveik viską, tačiau sėdėti durtuvų soste neįmanoma. Jei politinė valdžia […]
Apie Maskvos ir Briuselio įtaką Lietuvos politikos stiliui
Rolando Pakso išrinkimo Prezidentu ir Prezidentūros krizės istorija dar nesibaigė, tad ir apie jos pamokas kalbėti ankstoka. Bet, praėjus metams, jau galima kalbėti apie Rolando Pakso išrinkimo Prezidentu pamokas, kurias, žvelgdamos į artėjančius rinkimus, apmąsto visos ir senosios, ir naujosios partijos. Atrodo, kad kol kas įsisąmoninta tik viena pamoka […]
Nėra pagrindo NATO netekti reikšmės
NATO išgyvena vidinio nusilpimo laikotarpį, o Aljanso ateitis didele dalimi priklausys nuo naujų narių, tvirtina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Vytautas Radžvilas. Jo teigimu, NATO karinė galia nėra sumažėjusi, tačiau kai kurios Aljanso narės nepakankamai gerai susigaudo šiuolaikinio pasaulio realijose. “Vakarų Europos šalys neturi tos istorinės […]
Demokratija negali išlikti be vertybių pamato
Apie pokomunistinės situacijos specifiką Atkurdami Nepriklausomybę, stengėmės išsiveržti iš sovietinės sistemos glėbio, ir atrodė savaime suprantama, kad liberaliajai demokratijai nėra alternatyvos. Demokratinis gyvenimas Atgimimo tarpsniu, iš dalies – dar ir šiandien, suprantamas kaip priešstata sovietiniam totalitarizmui. Tai paprasčiausiai kitoks gyvenimas. Koks? Gal vakarietiškas, laisvas ir t.t. Tačiau kiekvienas apibūdinimas sukelia […]