Pirmoje šio ciklo dalyje tvirtinau, kad informacinės atskirties mažinimas yra svarbus veiksmingos regioninės politikos uždavinys. Neteko sutikti nė vieno politiko ar valstybės tarnautojo, kuris viešai tam prieštarautų. Tačiau svarbiausia problema kaip pereiti nuo žodžių prie darbų?
Tikrai apsidžiaugiau, perskaitęs, jog Vidaus reikalų ministerija pasirašė sutartį su bevielį internetą tiekiančia bendrove Telecentras, pagal kurią pastaroji įsipareigojo įrengti 300 viešųjų interneto prieigų atokiose kaimo vietovėse. Pasak Eltos išplatintos informacijos: Dar iki 2005 metų pavasario provincijos mokyklose, darželiuose, bibliotekose, kultūros namuose atsiras po 2-5 prie interneto prijungtus kompiuterius, kuriais bus galima naudotis nemokamai, pranešė Lietuvos radijo ir televizijos centras.
Tokio pobūdžio projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos programos PHARE lėšomis. Perskaičius tokią informaciją, natūraliai kyla klausimas tai gal Kaimiškų vietovių informacinių technologijų tinklas (RAIN), dėl kurio blokavimo sujudo kaimo bendruomenės, paprasčiausiai prarado tikslą?
Tiek Telecentro vykdomą projektą, tiek RAIN finansuoja ES. Mažai tikėtina, kad ji remtų du vienas kitą atkartojančius projektus. Abejones išsklaidė įdėmesnis žvilgsnis į RAIN projektą. Įsitikinau, kad Telecentro įsipareigojimai tėra vienas žingsnis teisinga linkme, o kelionė laukia tolima.
Kuo svarbus projektas Kaimiškų vietovių informacinių technologijų tinklas? Šį klausimą uždaviau vienam iš jo rengėjų Laimučiui Telksniui.
Pasak jo, turime įvertinti tai, kad net trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse. Neretai tai vietovės, kurios tokios atokios, jog verslo plėtra čia neatrodo perspektyvi. Vien dėl to, kad tam reikėtų įveikti įvairių atskirčių sienas. Specialistų tvirtinimu, neperspektyviomis verslo plėtros požiūriu galima vadinti net 250 seniūnijų teritorijas. Telecentro projektas gali pagerinti situaciją, tačiau, idant ją iš esmės pakeistume, reikia ir kitų žingsnių.
F. Telksnio tvirtinimu, informacinė atskirtis ir jos padariniai yra praktiškai visų ES narių problema. Tiesa, naujose narėse ji kiek skaudesnė. Todėl Europos Sąjungos fondai iškėlė mintį, kad reikia plačiajuosčių interneto tinklų.
Beje, profesorius pasakoja, kad specialiai domėjosi, kaip sekasi graikams, kurių problemos daug kuo panašios į mūsų. Graikijoje taip pat buvo parengtas projektas labai panašus į lietuvišką RAIN. Taip pat būta problemų, kliūčių, tačiau jas pavyko įveikti ir 36 milijonai eurų jau keliauja į Graikiją.
ES raginimas tapo svarbia paskata sukrusti ir lietuviams. Matematikos ir informacijos institutas bei Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) parengė projektą RAIN. Tiesa, prieš tai dar įvyko tarptautinis konkursas, kurį RAIN rengėjai laimėjo. Daug pinigų jau investuota į parengiamuosius darbus, atliktos bent kelios tarptautinės ekspertizės, projektu susidomėjo ir INFOBALT asociacija bei aljansas Langas į ateitį.
Tie kaimo žmonės, kurie svajoja apie modernių informacijos technologijų galimybes ir nenori surunkelėti, viltingai laukė permainų. Tačiau, neperšokęs per griovį nesakyk op. Ypač Lietuvoje, kuri niekada netrūko geradarių, maloniai praplatinančių griovį.
Visai neseniai pasigirdo, jog Informacinės visuomenės plėtros komitetas nebemano, kad RAIN projektas yra vertingas. Apie tai garsiai pareiškė ir Susisiekimo ministerija. Teko girdėti ir spėjimų, jog RAIN projektui griežtai prieštarauja ir vienas įtakingas Algirdo Brazausko patarėjas.
Prisipažįstu, prieš kurį laiką išgirdęs apie kliūtis RAIN projekto kelyje, nepatikėjau. Galima buvo numanyti, kad informacinio verslo struktūros įtariai sutiks projektą. Tačiau tiek Telekomas, tiek Omnitel tarsi neprieštarauja, jog RAIN reikalingas ir sutinka su ekspertų išvadomis, kad projektas nepablogins jų verslo sąlygų. Kliūčių iškyla ten, kur mažiausiai būtų galima tikėtis. Mūsų valstybės tarnautojai ir politikai, kurie garsiai skelbia savo meilę kaimui ir socialinio solidarumo svarbą, staiga patys išsigando savo žodžių.
Kažkam patogi kaimo informacinė atskirtis? O gal atsirado alternatyvių projektų? Susisiekimo ministerija ir ateityje turėtų likti socialdemokratų rankose. Tų pačių socialdemokratų, kurie per rinkimus griežtai neigė kaltinimus, jog jie viską investuoja į betoną, o ne į protą. RAIN projekto įgyvendinimas galimybė nutildyti kritikus.
Tiesa, Susisiekimo ministerija šiuo metu turi išspręsti sudėtingą uždavinį. Kaip pasipriešinti projektui, kurio naudą labai sunku paneigti? Teko girdėti du pagrindinius argumentus prieš RAIN.
- Projektas yra ankstyvas, nes kaime dar nėra naujų informacinių technologijų poreikio. Esą panašų projektą teks įgyvendinti, tačiau pradėtas jis turi būti ne 2005, bet, pavyzdžiui, 2010 metais.
Mano įsitikinimu, tokį argumentą gali išsakyti tik tas, kuris seniai nebuvo kaime arba serga sunkia elito liga. Juk galima sakyti, kad ir vaikų nereikia maitinti tol, kol jie neatsiduria ant bado mirties slenksčio.
- Projektas yra netinkamai parengtas.
Šis argumentas taip pat nėra labai įtikinamas. Juk projektą vertino net kelios tarptautinių ekspertų komisijos. Tiesa, kartais šis argumentas patikslinamas, jog esą projekte nenumatyta paskutinės mylios investicija. Kitaip sakant, projektas nulieja pamatus, pastato sienas, bet stogą turime uždengti patys.
L. Telksnys sutinka, kad būtų buvę gerai, jei ES galėtų daugiau finansuoti projektą ir neiškiltų paskutinės mylios problemos. Tačiau, deja, ES remia tiek, kiek gali. Tačiau, pasak jo, negi neturėtume tiesti greitkelių, jei jie nepasiekia kiekvieną gryčią. Juk svarbiausia, kad būtųpagrindinės komunikacijos magistralės, o prie jų prisijungti jau nėra daug investicijų reikalaujantis dalykas. Juolab kad, pasak RAIN rengėjų, 78 procentai seniūnijų jau dabar yra numatę patalpas RAIN mazgui ir turės galimybę iš karto prisijungti prie plačiajuostės magistralės. Taip pat Švietimo ir mokslo ministerija jau yra numačiusi lėšų kaimo mokyklų prijungimui prie šios magistralės. Paskutinės mylios investicijomis susidomėjo ir verslo įmonės. Nutiesus plačiajuosčio interneto magistralę, jų sąnaudos gerokai sumažėja, ir verslo galimybės seniau neperspektyviose regionuose gerokai išauga.
Taigi ar neieškoma juodos katės tamsiame kambaryje, kur jos net nėra? Atsakymas turėtų paaiškėti jau greitai, nes Susisiekimo ministerija turės pagrįsti savo poziciją. Tačiau apie tai, kaip RAIN projektui seksis įveikti savąją paskutinę mylią, kituose rašiniuose.
Andrius Navickas
DPI ekspertas, Interneto dienraščio bernardinai.lt redaktorius
bernardinai.lt
2004 11 30